- išbjaurėti
- 1 išbjaurė́ti intr. pasidaryti bjauriam, nesukalbamam: Ko tas piemuo taip išbjaurė́jo – nebegali susikalbėt! Kp. \ bjaurėti; išbjaurėti; pabjaurėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išbjaurėti
Look at other dictionaries:
bjaurėti — 1 bjaurėti, ėja, ėjo intr. 1. I darytis bjauriam, negražiam. 2. Kp darytis piktam. 3. bjurti, šlapti: Ant rudenį visi keliai pradeda bjaurėt Kp. Kasdien oras vis bjaurėja i bjaurėja – kas čia bus? Gs. bjaurėti; išbjaurėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pabjaurėti — 1 pabjaurėti intr. 1. paprastėti, pagesti, pašlapti: Pabjaurėjo oras Pgg. Iki keliai pabjaurė̃s, gal ir suvešim medžius iš girios Gs. 2. pasidaryti piktam, nedoram: Pabjaurėjai tu (tapai bjaurus) J. bjaurėti; išbjaurėti; pabjaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
